Esu degte išdegta Meilės - Žemei ir Dangui, Žmogui ir Žodžiui...

Basakojė, vienplaukė - nuoga oda, kol nešiurpsta, - braidau pievomis, klaidžioju miškais.

Su žaibais nešoku - perkūnija grožiuosi iš slėptuvių. Jaučiuosi laiminga kalnų viršūnėse. Dievinu aukštąsias mačerniškas akimirkas.

Atlapa vėjams, godi saulės ir vandens glamonių, įsimylėjusi - ne be atsako! - žvaigždes... Atsidavusi klajūniškai laisvės dvasiai, nenualsinama ilgo kelio, atvira kelyje sutiktiems, esu dėkinga Žemei už visus joje trykštančius žemiškos stiprybės šaltinius, o Dangui - už nesenkančias įkvėpimo versmes.

Deja, Žemei jaučiuosi be galo skolinga. Skolą tikiuosi grąžinti.